Prekybos pasirinkimo mokesčių pasekmės, Viliasi, kad nebus

Seimas priėmė svarstyti stambiųjų prekybininkų apmokestinimo įstatymą

Pro 5, Teisinėse naujienose ir portaluose pastaruoju metu visuomet buvo skiriama daug dėmesio šiais, metais, pasaulį ir Lietuvą sukrėtusios Covid pandemijos temoms, ypač pandemijos ir dėl jos įvesto karantino ekonominių bei finansinių pasekmių nagrinėjimui, įvairioms valstybės siūlomoms pagalbos priemonėms įskaitant priemones mokesčių srityjetaikytinoms sukrėtimus patiriantiems gyventojams ir verslui. Nors atskiri šios temos klausimai buvo gana plačiai nagrinėjami, vis tik, kiek tai susiję su mokesčių teisiniu reguliavimu, visos Lietuvos Respublikoje taikytos mokestinės priemonės nebuvo plačiau sistemiškai įvertintos, be to, jos labai dažnai kito ir keitėsi bei keičiasi iki šiol.

Atsižvelgiant į tai, šiame komentare siekiama pateikti bendrą teisinį mokesčių teisinio reguliavimo įvertinimą minėtu laikotarpiu bei aptarti Lietuvos Respublikos patirtį mokestinėmis priemonėmis reaguojant į Covid pandemijos socialines bei ekonomines ir finansines pasekmes. Pabrėžtina, jog šie klausimai išlieka aktualiais ir pasibaigus Lietuvos Respublikoje paskelbtam karantinui m. Covid19 pandemijos įtaka valstybės ekonominei bei finansinei situacijai bei mokesčių surinkimui Lietuvoje Būtina pažymėti, jog šių m.

Mokesčių ir teisės naujienos

Pastarasis jas pajuto tiek per vartojimo mažėjimą, tiek ir per įprastų prekių tiekimo grandinių sutrikimą, tiek ir dėl tiesioginių valstybių įvestų tiesioginių draudimų bei apribojimų vykdyti įvairias veiklos rūšis ar ekonominės veiklos operacijas siekiant sumažinti Covid19 plitimo pavojų ar užtikrinti gyvybinių paslaugų teikimą visuomenei.

Būtina priminti, jog Lietuvos Respublikoje taikytinų tokio pobūdžio priemonių sąrašas kuris nuolat buvo atnaujinamas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės m. Minėtų priemonių taikymas nulėmė, jog karantino režimo taikymo mėnesiais apčiuopiamai apie 15 proc.

Be to, ir pasibaigus karantinui išlieka tolesnė grėsmė tvariai šalies ekonominei raidai bei ekonomikos augimui bei mokestinių pajamų surinkimui į biudžetą, kadangi įvairiuose verslo sektoriuose pastebimos darbuotojų atlyginimų mažėjimo tendencijos ar net atskirų verslo sričių įmonių, pavyzdžiui, teikiančių maitinimo, turizmo paslaugas, bankrotai [4]; [5], nors iš esmės pandemijos poveikis apėmė ir daugelį kitų verslo sektorių, pavyzdžiui, transporto ir pervežimų sektorių [6].

prekybos pasirinkimo mokesčių pasekmės

Mokesčių teisinio reguliavimo ypatumai socialinių, ekonominių bei finansinių krizių atvejais ir galimi valstybės mokestinės politikos scenarijai Ekonomikos teorijoje iš esmės sutinkama, jog efektyvi mokesčių sistema yra vienas iš veiksnių, padedančių stabilizuoti valstybės ūkio situaciją ekonomikos nuosmukio atveju.

Būtent priimdama atitinkamus mokesčių įstatymus, valstybė gali skatinti spartų ekonomikos vystymąsi ar, priešingai,  sąlygoti ekonominės būklės stagnaciją ar net pagilinti ekonominės krizės pasekmes. Be to, būtent mokestinių teisinių priemonių pagalba ji taip pat gali kovoti su infliacija, nedarbu ar susitelkti ties valstybės biudžeto deficito mažinimu.

Mokesčių ir teisės naujienos

Ekonomikos reguliavimas mokesčių sistemos pagalba yra praktikuojamas daugelyje pasaulio valstybių ir, nepaisant atskirų autorių nuomonių, akcentuojančių, jog valstybė apskritai neturėtų kištis į visą šalies ekonominį gyvenimą, kol kas  yra laikomas gana efektyvia priemone aukščiau nurodytiems tikslams pasiekti žr. Wilson-Rogers N. Pagrindinę valstybės ekonomikos reguliavimo problematiką, panaudojant tam mokesčių sistemą ir mokesčių politiką bei mokesčių teisinio reguliavimo priemones, galima apibrėžti taip: blogėjant ekonominei situacijai valstybėje surenkama mažiau pajamų iš mokesčių, o valstybė susiduria su biudžeto deficito problema.

Jei valstybės politikai nusprendžia politiniu lygmeniu subalansuoti valstybės biudžetą, jie klasikiniu atveju gali pasirinkti arba sumažinti valstybės vyriausybės išlaidas arba tiesiog padidinti mokesčių tarifus. Abiem atvejais bendros valstybės išlaidos mažėja, o tolesnė valstybės ekonominės padėties blogėjimo prielaidos išlieka.

prekybos pasirinkimo mokesčių pasekmės

Tačiau, bet kuriuo atveju, didindama mokesčius arba mažindama valstybės išlaidas, valstybės vyriausybė savo aktyvia veikla daro didesnę įtaką nei kiti mokesčių sistemoje savaime veikiantys ją stabilizuojantys veiksniai ir aktyviai keičia sistemos būklę [8]. Vertinant ES valstybių narių patirtį šioje srityje, galime pasitelkti m. Nors šios krizės priežastys buvo skirtingos nei Covid pandemijos atveju įvykusio staigaus ekonominės veiklos nuosmukį sąlygoję veiksniai, tačiau bendrosios jų pasekmės — smukęs vartojimas, išaugęs nedarbas, bankrotai, mokestinių pajamų surinkimo į biudžetą mažėjimas — yra panašios.

Lietuva, Latvija, Estija, Graikija elgėsi klasikiniu būdu — didino mokesčių tarifus, išplėtė jau esamų mokesčių bazę ar net įvedė naujas mokesčių rūšis.

prekybos pasirinkimo mokesčių pasekmės

Kitos valstybės narės t. Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Suomija ieškojo kitų metodų ekonominėms problemoms spręsti ir bandė sumažinti mokesčių naštą, t.

Šalys, kurios pasirinko būtent šią ekonomikos atkūrimo politiką ir iš karto įvedė bent jau trumpalaikes mokesčių mažinimo priemones nes ilgalaikėje, vėlesnėje perspektyvoje, mokesčių, ypač netiesioginių pvz.

prekybos pasirinkimo mokesčių pasekmės

PVM našta turėjo tendenciją didėti [9] daugeliu atveju pasiekė geresnių rezultatų — jų pagrindiniai makroekonominiai rodikliai BVP augimo tempas, nedarbo lygis ir infliacijos lygispirmaisiais krizės metais nuo iki m. Tuo tarpu Lietuvos Respublikoje vykdytos mokesčių reformos m.

Seimas priėmė svarstyti stambiųjų prekybininkų apmokestinimo įstatymą

Galima konstatuoti, jog tuo metu prieš dešimtmetį Lietuvos Respublika aiškiai iš karto bei nedelsiant pasirinko tik mokesčių didinimu paremtą fiskalinę politiką ypač sparčiai didindama vartojimo mokesčius, PVMkartu papildomai tuo pačiu metu susidurdama ir su tiesioginiais pasaulinės ekonomikos krizės padariniais, tačiau tokia politika neužtikrino itin greitos nacionalinės ekonomikos stabilizacijos [10].

Dėl šių priežasčių galima konstatuoti bei daryti prielaidą, jog būtent mokesčių tarifų sumažinimas ar bent jau tik laipsniškas, ilgalaikis jų didinimas ištikus ekonominei krizei galėtų būti laikomas tinkamesne valstybės ekonomine strategija, padedanti išvengti dar didesnjo neigiamo poveikio šalies ekonominei būklei.

Lietuvos Respublikos pasirinktas mokesčių reguliavimo modelis, susidūrus su Covid pandemijos pasekmėmis ir jo esminiai bruožai bei pokyčiai Tenka atkreipti dėmesį, jog, skirtingai nei — m.

Šiuo atveju operatyviai buvo keičiamas tik Mokesčių administravimo įstatymas, numatant galimybę pasinaudoti ir gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos atidėjimu bei išdėstymu žr.

prekybos pasirinkimo mokesčių pasekmės

IX 88 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo panaikinta Mokesčių administravimo įstatymo MAĮ 88 str. Kitos mokestinės priemonės, kuriomis buvo reaguojama į susiklosčiusią ekstremalią situaciją, buvo iš esmės nustatytos įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais — VMI įsakymais [13], pavyzdžiui, atidėtas gyventojų pajamų mokesčio ir avansinės pelno mokesčio deklaracijų pateikimo terminai, patvirtinti specialūs mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo Covid pandemijos poveikio, sąrašai pagal kuriuos šie subjektai automatiškai,  be prašymo atleidžiami nuo delspinigių bei nevykdomas jiems apskaičiuotų mokesčių išieškojimas nuo karantino pradžios iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos.

Be to, dalis mokestinių priemonių buvo tik tikslinės, orientuotos į mokesčių mokėtojus verslo subjektusteikiančius paramą kovai su Covid pandemija, ar į šią paramą gavusius asmenis.

prekybos pasirinkimo mokesčių pasekmės

Pavyzdžiui, remiantis VMI paskelbtais viešais išaiškinimais, nustatyta, jog pinigais, maistu, prekybos pasirinkimo mokesčių pasekmės priemonėmis medicinos įstaigas dėl Covid pandemijos remiančių verslininkų bei lėšas renkančių labdaros ir paramos fondų teikiama pagalba pripažįstama parama mokesčių tikslais. Todėl paramą gavę subjektai gali pasinaudoti mokesčių lengvatomis: paramą gavusiems medikams ir medicinos įstaigoms papildomai mokėtini mokesčiai nuo gautos paramos neskaičiuojami.

BREXIT mokestinės pasekmės

Analogiškai nustatyta, jog neatlygintiną paramą suteikę verslo subjektai taip pat gali pasinaudoti mokesčių lengvatomis ir iš pajamų dukart atskaityti paramai skirtas išmokas — taip susimažindami mokėtiną pelno mokestį. Šių specialių tikslinių mokestinių priemonių lengvatų taikymo tvarka buvo bei yra plačiau paaiškinta VMI m. Būtina pažymėti, jog kitų sprendimų dėl mokesčių tarifų, esminių mokesčių apskaičiavimo elementų keitimo nebuvo priimta arba karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu buvo vykdomi tie mokesčių įstatymų pakeitimai, kurie nesusiję su Covid pandemija ir iš esmės buvo prekybos pasirinkimo mokesčių pasekmės iš anksto.

Iš tų mokesčių įstatymo keitimo iniciatyvų, kurias paskatino pandemija, matyti, jog šiuo metu, reaguojant į pandemijos sukeltas ekonomines pasekmes, buvo bandoma rinktis kiek kitą kelią, nei — m. Šiuo klausimu m. Lietuvos Respublikos Seime buvo įregistruoti bei šiuo metu vis dar yra svarstomi keli Pridėtinės vertės mokesčio PVM įstatymo projektai, kuriais ketinama mažinti pridėtinės vertės mokestį atskirų verslo sričių subjektams.

Šiais projektais siūloma nustatyti, jog maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais būtų taikomas lengvatinis 9 proc. IXnustatyti lengvatinį 5 proc. Taip pat siūloma numatyti, kad, apskaičiuodami PVM, pinigų apskaitos principą apmokestinamųjų pajamų apskaitymą pagal jų gavimo faktą, o ne susidarymo momentą galėtų taikyti įmonės, kurių pajamos nesiekia 2 EUR šiuo metu tokia galimybė apskritai nenumatytabei taikyti lengvatinį 5 proc.

Vis tik nė vienas iš šių teisės aktų iki šiol nėra priimtas ir diskusijos dėl jų vyksta toliau, įskaitant naujus pasiūlymus, pavyzdžiui, dėl blogėjančios ekonominės bei demografinės padėties nustatyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą, taikomą kūdikių maisto produktams bei vaikų sauskelnėms PVM įstatymo  19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.

Be to, buvo pateikti pasiūlymai mažinti ar koreguoti gyventojų pajamų mokestį laikinai m. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX 6 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP taip pat nekilnojamojo turto mokestį nuo   iki   EUR padidinant standartinę turto vertę, nuo kurios būtų pradedamas skaičiuoti šis mokestis, žr.

Elektroninė prekyba m.: vykdymo galimybės, mokesčiai ir apskaita

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Tačiau kiti dažniausiai mokami mokesčiai, kaip prekybos pasirinkimo mokesčių pasekmės, pelno mokestis, akcizai, Lietuvoje kol kas išliko nepakeisti ir jų pakeitimų nepriimta ar net nesiūloma, skirtingai nuo kitų ES valstybių narių, kurios aktyviai ėmėsi mokestinių priemonių kovai su pandemijos pasekmėmis įgyvendinimo bei mokesčių tarifų mažinimo, pavyzdžiui, Vokietijoje, nuspręsta mažinti tiek standartinį PVM tarifą iki 16 proc.

COVID pandemija ir tarptautinė prekyba bei jos apmokestinimas Prasidėjus COVID pandemijai keitėsi ir tarptautinės prekybos reguliavimas, prekių srautų ir asmenų judėjimo per valstybių sienas reikalavimai, kurie apėmė tiek įvairių valstybių nustatytus draudimus įvežti ar išvežti tam tikras strateginę reikšmę turinčias prekes produktustiek ir pačių prekių gabenimo per išorines valstybių sienas procedūrų reglamentavimą. Kita vertus, nagrinėjant tarptautinės prekybos ir prekių judėjimo apmokestinimą muitais pandemijos laikotarpiu būtina pastebėti, kad jų dydžiai kuriuos ES valstybėse narėse nustato ES institucijos iš esmės nesikeitė.

Be to, kai kuriais atvejais, kiek tai susiję su prekybos apsaugos antidempingo, kompensaciniais muitais, jie ES praktikoje iš įvairių trečiųjų valstybių Kinijos, Indijos, Indonezijos, Turkijos ir kt. Todėl galima konstatuoti, jog Covid pandemija nepaskatino tarptautinės prekybos mokesčių mažinimo, bet, priešingai, netgi paskatino taikyti griežtesnes mokestines prekybos pasirinkimo mokesčių pasekmės rinkos audros prekybos sistema priemones.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikoje karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu buvo nustatyta iš esmės tik viena importo mokesčių išskyrus muitust. Prekybos pasirinkimo mokesčių pasekmės subjektams, turintiems muitinės administruojamų mokesčių importo PVM, akcizų skolų muitinei, numatyta galimybė kreiptis į muitinę el.

Pabrėžtina, jog   m. ES Komisija vis tik priėmė sprendimą Nr. C final, kuriuo nuo importo mokesčių importo PVM bei muitų atleido vieną tikslinę prekių grupę — iš trečiųjų valstybių importuojamas prekes, reikalingas kovai su COVID pandemija atskirų rūšių medicininę įrangą, asmens apsaugos priemones ir pan. Kita vertus, kartu buvo patvirtintos ir papildomos atleidimo nuo importo mokesčių sąlygos, kurias turi atitikti importuojamos prekės, t.

Jis išreiškia susirūpinimą, kad naujasis mokestis pakenks Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriaus konkurencingumui, dėl jo gali padidėti kainos vartotojams.

Importuojamos prekės turėtų būti skirtos nemokamai išdalyti ar nemokamai naudotis nuo COVID protrūkio nukentėjusiems, galintiems nukentėti arba su COVID protrūkiu kovojantiems asmenims, taip pat pagalbos tarnybų savo reikmėms skirtos prekės žr.

Tačiau kartu buvo įvesti ir apribojimai išvežti asmens apsaugos priemones iš ES teritorijos pandemijos laikotarpiu ES Komisijos m. Sąvade Covid pandemijos sąlygomis ES valstybių narių muitinėms rekomenduota: i laikinai atleisti operacijų vykdytojus nuo prievolės teikti atskirus dokumentus muitinei apie importuojamas prekes mažos vertės siuntas ; ii arba teikti juos tik elektronine forma pvz.

Atkreiptinas dėmesys, jog šios priemonės taip pat daugiau yra procedūrinio pobūdžio ir tarptautinės prekybos operacijas vykdantiems subjektams mokestinės naštos iš esmės kol kas nesumažina.

KOKIĄ VERSLO FORMĄ PASIRINKTI, KAIP OPTIMIZUOTI MOKESČIUS IR DAR DAUGIAU// LIVE SU KATAŽINA KARPOVIČ

Išvados ir apibendrinimai Apibendrinant mokesčių teisinio reguliavimo patirtį m. Kylančius iššūkius mokesčių teisiniam reguliavimui kol kas yra bandoma spręsti pirmiausiai tik procedūrinėmis priemonėmis ir procedūriniais supaprastinimais, nekeičiant atskirų mokesčių tarifų ar neįvedant naujų mokesčių lengvatų.

  1. Į krepšelį Apie seminarą Nuo metų iš esmės keičiasi elektroninės prekybos apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčių ir muitais tvarka.
  2. Prekybos apsaugos sistemos
  3. Liberman prekybos signalai patarimai
  4. Naujienos - Lietuvos prekybos įmonių asociacija
  5. Seimas priėmė svarstyti stambiųjų prekybininkų apmokestinimo įstatymą - Verslo žinios
  6. Wwe superkortų prekybos sistema
  7. Его наставник относился к их взаимоотношениям с полным безразличием.

Ši mokesčių politika gali būti vertinama ir kritiškai, kadangi nors esamos mokestinės naštos išlaikymas ir gali būti laikomas priemone išlaikyti stabilias valstybės biudžeto pajamas, ilgalaikiu laikotarpiu, įvertinus sunkumus patiriančių mokesčių mokėtojų padėtį, ilgalaikiu laikotarpiu jos efektyvumas nėra toks akivaizdus. Be to, dalyje sričių pavyzdžiui, prekybos pasirinkimo mokesčių pasekmės srityje pandemijos metu mokestinė našta netgi ne mažėjo, o didėjo išskyrus nemokamai forex tanpa modal kai kurių tikslinių prekių apmokestinimą.

Taigi esminių mokesčių sumažinimų, lengvinimų ar švelninimų nepaisant įvairių politinio lygmens diskusijų ir pažadų Covid pandemijos sąlygomis neįvyko, kol kas ši pandemija nepaskatino ir esminės mokesčių teisės normų, ypač nustatančių mokesčių tarifus bei jų lengvatas, peržiūros Lietuvoje, į ką svarbu atkreipti dėmesį bei atsižvelgti ir verslo subjektams artimiausioje ateityje planuojantiems savo veiklos plėtrą ar jos atnaujinimą.

Elektroninė prekyba 2021 m.: vykdymo galimybės, mokesčiai ir apskaita

Atax: The university of New South Wales. E-Journal of tax research.

Jis taip pat pareiškė, kad dėl projekto bus prašoma ekspertinio įvertinimo.

The Risk of Economic crisis. Working Paper N. Tax reforms in EU Member States. Societal innovations for global growth: research papers 1, 2 : ; [11] Medelienė, Aistė, Mindaugas, Lukas. Vacatio legis mokesčių teisėje.

Teisė 94, ; [12] Medelienė, Aistė.

Galbūt jus domina