Vergų prekybos tarptautinė sistema

vergų prekybos tarptautinė sistema

Finansų ekonomika (Nr 1)

Ši programa parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės — metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės m. Viena svarbiausiųjų Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos krypčių teisinės sistemos reformos, teisėtvarkos ir vidaus politikos srityje — įgyvendinti radikalias nusikalstamumo ypač tarptautinio organizuoto prevencijos bei kontrolės priemones: kompleksiškai šalinti šių reiškinių priežastis, modernizuoti ir stiprinti teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų sistemą, remti nevyriausybinių organizacijų veiklą, ardyti nusikalstamų struktūrų, kurios verčiasi prekyba žmonėmis ir prostitucijos organizavimu, vaikų prievartos ir komercinio išnaudojimo organizavimo tinklus.

Vergijos atsiradimas ir plėtra senovės laikais Atsirado plėtojantis darbo pasidalijimui ir klostantis klasinei visuomenei. Tam tikrame visuomenės raidos etape kai technologijų plėtra sudarė galimybę pagaminti daugiau, nei reikia žmogaus gyvybei palaikyti karo belaisvius, kuriuos anksčiau žudė arba rečiau priimdavo į bendruomenę, pradėjo versti dirbti šeimininkui, t. Vergas buvo šeimininko nuosavybė, jis galėjo jį pirkti, parduoti ar net užmušti. Vergais dažniausiai tapdavo karo belaisviai, piratų pagrobti ir į vergiją parduoti žmonės, t. Vergija plačiai paplito senovės laikais, kai buvo pradėta ekstensyvi žemės ūkio gamyba, kuri reikalavo daug darbo jėgos.

Prekyba žmonėmis ir prostitucija — socialinis reiškinys, todėl numatoma organizuoti jo kontrolės ir prevencijos sistemą, apimančią kompleksą švietimo, socialinio-ekonominio, medicininio, nacionalinio ir tarptautinio lygmens teisinių, mokslinių, organizacinių, taktinių, informacinių, analitinių, finansinių ir kitokių priemonių.

Būtina sutelkti teisėsaugos, kitų valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastangas įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su prekyba žmonėmis, nuostatas. Ši programa buvo rengiama atsižvelgiant į: metų Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams nuostatas; metų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos papildomus protokolus; metų Europos socialinę chartiją, metų Europos vergų prekybos tarptautinė sistema chartiją ir Europos socialinės chartijos papildomus protokolus, reguliuojančius kolektyvinių ieškinių sistemą; Pekino deklaraciją ir Pekino veiksmų platformą, priimtą IV pasaulinėje moterų konferencijoje Pekinas, m.

Pirmoji ir antroji periodinės ataskaitos ; Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas Europos Tarybos valstybėms: rekomendaciją Nr. R 96 8 dėl nusikalstamumo veiklos krypčių Europoje permainų metu, rekomendaciją Nr. R 97 13 dėl vergų prekybos tarptautinė sistema įbauginimo ir gynybos kaltinamojo teisių, rekomendaciją Nr. R 11 dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais; Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nuostatas: rekomendaciją Nr.

Šios programos įgyvendinimas derinamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės — metų programa, Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programa, Nacionaline programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą, Migracijos procesų kontrolės programa, Valstybine lytiškai plintančių ligų profilaktikos programa, Lietuvos moterų pažangos programa, Nacionaline narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos — metų programa ir kitomis tikslinėmis programomis.

Strateginiai prevencijos ir kontrolės programos tikslai yra: 6.

Taktiniai programos tikslai prioritetai, svarbiausiųjų problemų sprendimo būdai ir etapai yra: 7. Jungtinių Tautų duomenimis, kasmet visame pasaulyje parduodama daugiau nei 4 milijonai žmonių Vakarų Europoje — tūkstančių ir tai nusikalstamo pasaulio sindikatams duoda iki 7 milijardų JAV dolerių neteisėto pelno.

Prekyba žmonėmis pasaulyje suvokiama kaip vergijos forma ir pripažįstama vienu pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 4 straipsnis skelbia, kad niekas negali vergų prekybos tarptautinė sistema laikomas vergu, o vergovė, prekyba vergais ir visos jos formos draudžiamos. Be to, minėtosios metų konvencijos 1 straipsnio d punktas draudžia atiduoti vaiką ar 18 metų neturintį paauglį kitam asmeniui už atlyginimą arba be jo, siekiant išnaudoti tą vaiką ar paauglį arba jo darbą.

Šiandien prekyba žmonėmis — tarptautinė problema, nes kasmet dešimtys tūkstančių moterų palieka namus ieškodamos darbo ir geresnio gyvenimo užsienyje. Dažnai tokių moterų skurdu pasinaudoja nusikalstamo pasaulio atstovai — prekeiviai žmonėmis.

Pritrūko vandens

Apgaule, prievarta ar kitokiais būdais grasinimais, šantažu jie verčia moteris vergiškai dirbti, neretai atima joms dokumentus, asmeninę laisvę, jos dirba tarnaitėmis, slaugėmis, auklėmis, šokėjomis, padavėjomis, yra įtraukiamos į prostituciją. Moterys pakliūva į įstatymų nereguliuojamas verslo bei paslaugų sritis, kur patiria fizinę ir psichologinę prievartą, darbdavio savivalę, negauna uždarbio — kitaip tariant, nuolat pažeidžiamos jų teisės.

Mirtį gaisre ar per audrą; piratų išpuolius ir vagystes; nužudymą siekiant išgelbėti kitų gyvybę; nužudymą maišto atveju.

Lietuva — Europos ir pasaulio dalis, taigi visos problemos, būdingos kaimyninėms valstybėms, neaplenkė ir jos. Viena būdingų visoms pokomunistinėms valstybėms problemų — nedarbas ypač skaudžiai palietė moteris. Norėdamos išgyventi, moterys dažnai imasi bet kokio darbo, net ir seksualinių paslaugų teikimo.

boxcar akcijų pasirinkimo sandoriai

Jų bejėgiškumu naudojasi prekeiviai, parduodantys moteris kaip pigią darbo jėgą ir Lietuvoje, ir užsienyje. Taip jos tampa gyvosiomis prekėmis, pakliūvančiomis į vergovę.

Dažniausia vadinamosios naujosios vergijos apraiška — prostitucija. Lietuvoje šiai problemai dar neskiriama pakankamai dėmesio.

Naršymo meniu

Dar vyrauja nuomonė, kad merginos — priverstinės prostitucijos aukos — pačios kaltos dėl savo nelaimės. Dažnai į šią problemą žiūrima tik kaip į nelegalios migracijos problemą. Toks požiūris pasmerkia moteris būti visiškai beteises svetimoje valstybėje, jos negali pasinaudoti jokiomis teisėmis ir apsaugos priemonėmis.

dvejetainiai variantai gyvi signalai

Pagal tarptautinius teisės aktus priverstinės prostitucijos aukos — nukentėjusiosios, kurioms galioja visos žmogaus teisės. Prekyba moterimis Lietuvoje suprantama neretai tik kaip priverstinė prostitucija, todėl natūralu, kad šis klausimas tampa teisėsaugos institucijų problema. Ši problema neišvengiamai tampa kriminalinė, ir dėmesys krypsta vien į prostitutės ir sąvadautojų nusikalstamą veiką.

Prekyba moterimis siejama tik su prievartine prostitucija ir žmogaus dingimu, pamirštama, kad visas žinomas prostitucijos formas derėtų vertinti kaip smurto prieš moteris apraiškas ir jų teisių pažeidimą.

Žmonių vergovė dar nėra užverstas istorijos puslapis

Prekyba moterimis turi gilias socialines priežastis, kurių vien policinėmis ir sveikatos apsaugos priemonėmis neįmanoma pašalinti. Respublikinės darbo biržos duomenimis, moterys sudaro 48,4 procento bedarbių, vidutiniškai moters atlyginimas sudaro 82 procentus vyro atlyginimo. Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytos 5 grupės asmenų, kuriems taikomos papildomos užimtumo garantijos, tarp jų: asmenys, jaunesni kaip 18 metų, moterys, vyrai, vieni auginantys vaikus iki 14 metų.

Jie socialiai pažeidžiamiausi ir dažnai renkasi darbą šešėlinės ekonomikos srityje taip pat ir prostituciją. Moterys teigia, kad verčiasi prostitucija todėl, kad užsidirbtų pinigų ir susitvarkytų gyvenimą. Jos nuo gimimo priklausė socialiai pažeidžiamiausių asmenų grupei, joms laiku nebuvo suteikta socialinė ir psichologinė pagalba.

Šiuo metu daugiausia šnekama apie moterų eksportą į užsienį, tačiau nėra jokių statistikos duomenų, kiek merginų ir moterų išvyko savo noru arba išvežtos apgaule į užsienį dirbti prostitutėmis. Kitaip tariant, moteris ar mergina apgaunama ne tada, kai nelegaliai pervežama per valstybės sieną, bet tada, kai jai meluojama apie būsimojo darbo sąlygas. Kita problema — Lietuvos pilietė, besiverčianti svetimoje šalyje prostitucija.

Antradienis, m. Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir prie jos pridėtus protokolus, ypač  m. Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja ir  m. Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, —  atsižvelgdamas į  m.

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos deklaracija dėl pagrindinių teisingumo principų, nusikaltimų ir piktnaudžiavimo valdžia nustato, kad aukomis reikėtų laikyti visas moteris, nepaisant to, ar jos išvežtos prievarta, ar išvyko savo noru ir žinojo, kuo versis.

Visos šios moterys vienaip ar kitaip apgautos, net jeigu prieš jas nenaudota fizinė ar seksualinė prievarta. Lietuvos Respublikos piliečių eksporto į užsienį kryptys nuolat keičiasi.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prieš keletą metų didžiausias srautas buvo į Izraelį, Graikiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Turkiją, šiuo metu vykstama į Vokietiją, Ispaniją, Daniją, Norvegiją, Olandiją, Angliją, Prancūziją ir kitas valstybes. Mat sugriežtinti kai kurių valstybių migracijos įstatymai. Izraelyje, Turkijoje sulaikytos nelegalios prostitutės uždaromos į kalėjimą.

Be to, į šias valstybes stengiamasi neįleisti netekėjusių, sutuoktinio nelydimų jaunesnių nei 30 metų moterų, tad vis populiaresnė fiktyvi santuoka, ieškoma įvairių kitų dingsčių legaliai įvažiuoti į valstybę ir ten verstis prostitucija.

estrotegia forex graficos 1 min

Prostitucijos pasiūlos mastą Lietuvoje rodo moterų, kurios verčiasi prostitucija, skaičius. Ir klientus, ir prostitutes prekeiviai dažniausiai vilioja per žiniasklaidą. Lietuvos spauda mirga reklaminiais skelbimais, kurie kviečia moteris teikti intymias paslaugas, o klientus — naudotis jomis.

Žinoma, tokių paslaugų atvirai nesiūloma — tai vadinama masažu, gėlių atvežimu į namus, maloniu vakaro praleidimu.

Kapitonas nevykėlis

Prostitucijos problema Lietuvoje siejama su nusikalstamumo, venerinių ligų, narkomanijos, AIDS problemomis. Tik Vilniuje prostitucijos organizavimu verčiasi 15—20 nelegaliai veikiančių firmų, kurių pajamos — daugiau nei 6 mln. Vidaus reikalų ministerijos ekspertų nuomone, metinė prostitucijos verslo apyvarta Vilniuje — ne mažesnė nei 20 mln. Daugiau nei pusė prostitucijos verslo pajamų yra nelegalių firmų vadovų ir sutenerių pelnas, likusi dalis — atlyginimai prostitutėms, firmų telefonininkėms, vairuotojams.

su opcionų prekyba

Nelegaliai veikiančioms firmoms priklauso maždaug pusė sostinės prostitučių. Jų vadinamąsias darbo vietas kontroliuoja nusikalstamo pasaulio atstovai. Vergų prekybos tarptautinė sistema gatvės prostitučių biografijos vienodos: paauglystėje ar vaikystėje išprievartautos, patyrusios kitokį seksualinį išnaudojimą, pradėjusios gerti ir vartoti narkotikus, o vėliau atsidūrusios gatvėje.

Galbūt jus domina